populiariausi

dugninė

žvejyba dugnine meškere

Meškerykočiai dugninei meškerei anksčiau buvo daromi iš kadagio, bambuko, lazdyno ar šermukšnio, kartaisnaudojamos špagos. Šiuo metu yra didelis pasirinkimas firminių meškerykočių. Dažniausiai imamas neilgas iki 2 – 2,5m meškerykotis su rite. Valas, truputį storesnis 0,15 – 0,3 mm kartais iki 0,45 mm storio. Valo kiekis iki 35 – 40 m su atsarga. Kabliukai stambesni. Svareliai naudojami įvairūs – nuo 10 iki 50 g ir sunkesni, skirtingai kur žvejojama. Svareliai pririšami, slankiojantieji, slyvelės, pira midės, cilindriuko, kūgio ir kitokio pavidalo. Svareliai dedami ant pačio valo, arba pririšami trumpu pavadėliu. Prie pagrindinio dugninės meškerės valo dažnai kabinama šėryklėlė.

žvejyba dugnine vėlyvą rudenįDugnine meškere dažniausiai gaudoma pavasarį ir rudenį, taip pat ir vasarą dažniausiai nuo kranto, retkarčiais ir iš valties ar neaukštų tiltų. Vasarą žvejyba dugnine ne tokia sėkminga. Dugnine dažniausia gaudoma naktį. Tam prie meškerykočio pritvirtinamas signalizatorius – mechaninis ar elektroninis skambaliukas, kuris traukiant valą signalizuoja, ir taip žvejui praneša apie kibimą.Paprasčiausias signalizatorius – ant meškerykočio per virvutę pritvirtintas skambutis, kuris kabinamas ant valo, jį nuo svorio išlenkia, ir kimbant žuviai skamba. Žuviai pradėjus čiulpti masalą (žvejojant dugnine ant kabliuko kabinami stambūs masalai pvz.: naktinis sliekas), žvangutis pradeda lėtai kilti. Žuviai pagriebus masalą, žvangutis staiga šokteli į viršų ir suskamba. Taip pat iš paprastesnių, naudojami žvangučiai, kurie kabinami ant liauno meškerykočio viršūnėlės, kimbant žvanga.

Žvejojant naktį, meškerykotį patartina laikyti tokioje padėtyje, kad viršūnė būtų matoma šviesesniame už horizontą dangaus fone, nes galima sekti mažiausią viršūnėlės ir  žvangučio judesį. Kad meškerykočio viršūnė būtų geriau matyti, galima uždegti žibintuvėlį, dažnai gelbsti laužas, kuris yra nepamainomas naktinio žvejo atributas.

Dažniausiai žvejojama 2 – 4 dugninėmis meškerėmis vienu metu.

Dugninė užmetama įvairiai. Turint beinercinę ritę, masalas su svoriu tiesiog švystelėjamas. Nenaudojant beinercinės ritės – meškerykotis imamas į kairę ranką, kurioje taip pat laikomas ratais susuktas valas. Dešinėje rankoje laikomas valo galas 10 – 15 cm aukščiau svarelio. Svarelis su masalu įsukamas ir sviedžiamas į priekį. Sukti ir sviesti reikia taip, kad paleistas svarelis nepertemtų valo, arba jo pilnai neišnaudotų. Per smarkus metimas, išvyniojus visą valą, kartais nuplešia masalą.Taip dažniausiai užmetama ežeruose, gaudant karšius, ešerius, lynus ir kitas žuvis. Masalas upėse užmetamas kitokiu būdu. Meškerykotis laikomas kairėje rankoje, gaudant iš valties valas susukamas ratais ant valties dugno ar sėdynės, jei be valties – ant kranto kranto lygioje vietoje, kur nėra žolių, žabų ir  kitų trukdžių. Į dešinę ranką 10 – 20 cm aukščiau svarelio paimamas valas ir įsiūbavus sviedžiamas į priekį. Gaudant upėje iš valties, užmetama dar paprasčiau. Meškerykotis laikomas kairėje rankoje, o dešinėje valas su svareliu valą neša srovė tol, kol jis neišsivynioja visas (dvilinkas). Tada svarelis truputį įsiūbuojamas ir lengvai sviedžiamas į priekį. Jis nulekia labai toli, nes pusė valo jau būna ištiesta vandenyje ir svareliui belieka nunešti tik antrąją pusę valo.

žvejyba dugnine vėlyvą rudenįŽvejojant dugnine, reikia’ nepamiršti, kad, vos sujudėjus skambučiui, meškerykotį reikia tuojau paimti į ranką ir laukti, kol žuvis paims masalą, taip pat niekados negalima užkirsti tik pradėjus skambučiui judėti, reikia palaukti, kol žuvis praris masalą. Taip pat, jei jaučiamas stiprus smūgis, reiškia, kad žuvis griebė iš karto – nedelsiant reikia užkirsti. Taip pat reikia tyliai ir ramiai sėdėti, ypač gaudant iš valties, ypač kai norima pereiti iš vieno valties galo į kitą, besisupdama valtis judina meškerykotį ir tuo pačiu išjudina masalą.

Jei žuvies nepavyksta užkirsti, reikia patikrinti masalą ir užmesti iš naujo. Masalą reikia tikrinti ir tuo atveju, jei per 30-45 min. žuvis neužkimba. Ilgai netikrinant masalo, jis gali būti užnešamas dumblu, žolėmis, jį gali nutraukti srovė ar pan.

Iš dugninės meškerės dar galima padaryti kombinuotą plūdinę – dugninę meškerę, arba vadinamąją pusdugninę. Prie dugninės meškerės pritaisoma plūdė, kuri turi būti pusiau vandenyje arba kabėti 2 – 3 cm virš vandens. Jei, žvejojant pusdugnine, vietoj vieno svarelio naudojami 2 šrateliai, tai jie abu pritvirtinami per 15 – 30 cm nuo kabliuko. Plūdė pritvirtinama arčiau meškerykočio. Meškerė užmetama 45 – 60° kampu į krantą. Užmetus ją skersai srovės, vanduo vis tiek neša svarelį ir masalą į krantą, o kabliukas kabinasi už dugno. Jei gaudoma mažesniu kampu (10 – 45°), meškerykočio viršūnė nuleidžiama prie pat vandens.

Pusdugnine gaudoma pavasarį nuo kranto, rečiau iš valties. Vasarą ežeruose ja gaudomi karšiai, ešeriai ir kitos žuvys. Žvejojimo technika tokia pat, kaip ir gaudant dugnine. Upėje pavasarį ja žvejojama srauniose vietose, užtakiuose.

Dalintis:

  • Google Bookmarks
  • Facebook
  • Twitter
  • LinkedIn
  • Live
  • Yahoo! Bookmarks
  • MySpace
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Mixx
  • MSN Reporter

Leave a Reply

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas