populiariausi

poledinė

stintų žvejyba žiemą

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose.

Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba silpnai.

stintosKo gi reikia stintininkui? Visas stintų žvejybos „arsenalas“ tai paruoštos meškerėlės, atsarginės avižėlės, kabliukai, valai, žvejo dėžutė (kartu naudojama kaip kėdė), grąžtas, graibštelis ledui iš eketės išgriebti, lentelė masalo pjaustymui, aštrus peilis.

Meškerėlei imamas lengvas trumpas žieminis spiningėlis su sargeliu, arba visai paprasta žieminė meškerėlė. Pirmuoju atveju yra žymiai patogiau tai, kad ant spiningėlio dedama beinercinė ritė ir stintas traukiant iš didesnio gylio – nesupainiojamas valas, greičiau ir paprasčiau ištraukiama, o užkibus stambesnei žuviai, ypač Kuršių mariose vėgėlei ar didesniam ešeriui, panaudojus valo atsargą ritėje, nenutraukiamas valas, žuvis nuvarginama ir ištraukiama. Tačiau žieminė meškerėlė yra žymiai pigesnė, tad stintas gaudant vieną kart per metus taupumo sumetimais naudojama ir ji. Dar svarbu kad meškerėlė neturėtų ranka liečiamų metalinių dalių, kadangi priešingu atveju labai šąla rankos.

Gaudant ežerines stintelės, ant meškerėlės ritės užvyniojama iki 50m 0,12 – 0,14mm valo. Stintelės gaudomos gilesniuose sluoksniuose 15-20m, o kartais net 30-40m gylyje. Gaudant Kuršių mariose valas imamas storesnis 0,2-0,25mm storio, čia dažniausiai gaudoma 4-5m gylyje, kartais šiek tiek giliau, tad ir valo atsargos reiks mažiau. Storesnis valas imamas dėl to, kad Kuršių mariose be stintų užkimba ir stambesnės žuvys, užkibti gali stambokas ešerys, vėgėlė ar kita žuvis kuri plono valo sistemėlę tiesiog nutrauks. Aišku kuo plonesnis valas tuo mažiau baidysis žuvis.sistemele stintoms

Apačioje valo kabinamas švinas arba blizgutė. Kabinant blizgutę, ant jos galima ištraukti gražių ešerių, ypač keletą kartų „padaužius“ dugną, tarpuose tarp stintų kibimų. Kuršių mariose svoris kabinamas iki 20-25gr, tose vietose kur yra didesnė srovė net iki 30-40gr, gaudant ežeruose 6-12gr.

10-15cm virš svorio ant trumpų 3-5cm ilgio pavadėlių, kas 15-20 cm kabinami 3-7 kabliukai arba avižėlės. Pavadėlis prie pagrindinio valo rišamas taip, kad pavadėlis ne kabėtų o būtų nukreiptas į viršų. Priešingu atveju kabliukai liesis prie pagrindinio valo, pinsis ir trukdys stintai praryti masalą. Kabliukai rišami 12 numerio, patartina su ilgesniais koteliais, avižėlės – dažniausiai fosforuojančios (švytinčios tamsoje) arba blizgios. Gaudant naktį rišamos fosforuojančios avižėlės, taip jos pastebimos. Rišamų kabliukų skaičius priklauso nuo paties žvejo. Didesnis kabliukų skaičius – reikia daugiau įgūdžių, dažniau supainiojamas valas, tačiau ir didesnė tikimybė pataikyt į tą gylį kuriame stintos plaukioja. Vienaip ar kitaip, ištraukus sistemelę iš eketės ir iškėlus ranką, svoris neturi siekt ledo, nes kitaip greit viskas susipainios. Daug kas pataria rišti 3-4 vienetus kabliukų, kai kam pakanka ir dviejų.

Ant kabliuko ar avižėlės dažniausiai kabinamas pjaustytos žuvies gabaliukas (5-7mm kubelis), musės lerva, lašinio gabaliukas ar uodo trūklio lerva, kai kurie žvejai užkabina tiesiog blizgančios folijos skiautelę. Žuvies gabaliukas – masalui naudojama ta pati pagauta stinta, kai kas sako kad kuojos ar karšiuko gabaliukas stintoms yra skanesnis, na kaip kam labiau patinka. Užkabinus uodo trūklio lervą, ją labai greitai stinta nuėda, ir sunkiau žuvį užkirsti.

stintos einaDažniausiai stintos gaudomos palei patį dugną, kiek aukščiau jo ir tik retais atvejais tokia stintų žūklė būna nerezultatyvi. Tokiu atveju reikėtų bandyti stintas gaudyti aukščiau esančiuose sluoksniuose.

Galima teigti kad stintos turi savo mėgstamus povandeninius kelius, kadangi stintos metai iš metų gaudomos tuose pačiuose stintų žūklės plotuose. Tame plote kuriame būriuojasi stintos būna prigręžta daug ekečių. Žuvingiausias stintomis eketės nesunku iškart pastebėti – apie jas būna ištryptas sniegas, matosi stintų žvynai, būna prikritę pripjaustyto stintinio masalo – stintų gabaliukų.

Gaudant stintas, meškerė laikoma rankose arba dedama ant ledo prie eketės, kartas nuo karto ją kilstelint ar pavirpinant. Kiekviena žuvis labiau ima judantį masalą, todėl esant silpnam kibimui reikėtų dažniau jį pavirpinti. Tačiau esant geram kibimui to visiškai nereikia. Stintos plauko būriais, tad atplaukus jų būriui, reikia tinkamai išnaudoti trumpą kibimo laiką, o nustojus kibti laukti vėl atplaukiant. Jeigu gaudysite keliomis meškerėmis, tai stenkitės eketes gręžti viena toliau kitos, nes užkibusi stinta smarkiai blaškosi ir dažnai supina abiejų meškerėlių valus.

Užkirsti žuvies smarkiai ir energingai nereikia, kadangi stintos lūpos silpnos ir galima ją išplėšti. Traukiant reikia nė kiek neatleisti valo, kadangi pakirtus, kabliuko įsmigimo vietoje atsiranda žaizda, platesnė už kabliuko barzdelę, ir nors kiek atleidus valą žuvis paprasčiausiai atsikabina.

Dalintis:

  • Google Bookmarks
  • Facebook
  • Twitter
  • LinkedIn
  • Live
  • Yahoo! Bookmarks
  • MySpace
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Mixx
  • MSN Reporter

1 comment to stintų žvejyba žiemą

Leave a Reply

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas