Žvejams apie žuvis ir žvejybą

saulažuvė

Saulažuvė – karpinių šeimos, nedidelė, panaši į aukšlę žuvis. Saulažuvės šonai sidabro spalvos, nugara žalsva, pelekai permatomi, bespalviai, ploni,  apatinis žuvies žandas užriestas į viršų.

saulažuvėSaulažuvės gana dažna žuvis Lietuvoje. Gyvena sekliuose ir nedideliuose ežeruose, lėtos tėkmės upių dalyse, mėgsta povandeniniais augalais apaugusias vietas, nemėgsta didelės srovės bei atvirų vietų.

Saulažuvės – nedidelės žuvys užaugančios ligi 7 – 8 cm ilgio. Neršia keletą kartų: pirmąjį – gegužės mėn., kai vanduo sušyla ligi 15 laipsnių, ir antrąjį – birželio – liepos mėn.  kai vandens temperatūra būna 20 – 25 laipsniai šilumos. Saulažuvės neršia maždaug metro gylyje, 1 – 1,5mm ikrelius juostelėmis priklijuoja prie vandens augalų lapų, kerplėšų, po vandeniu esančių kitų daiktų, ant vandens paukščių kojų (taip ikreliai pernešami į kitus vandens telkinius). Viena saulažuvė išneršia 1 – 4 tūkst. ikrelių. Lervutės išsirita maždaug po 5 parų, jos būna aktyvios ir gerai išsivysčiusios, ir greitu laiku virsta mailiumi. Saulažuvės subręsta jau antraisiais metais ir gyvena apie 4 metus, auga lėtai.

Saulažuvės minta įvairiu smulkiu augalinės ir gyvūninės kilmės maistu esančiu telkinyje: planktonu, dumbliais, įvairiomis lervomis, kitų žuvų ikrais, taip pat į vandenį įkritusiais vabzdžiais.

Saulažuvės šiltu metų laiku plaukioja dideliais tuntais arti vandens paviršiaus, vandeniui atvėsus saulažuvės pavieniui leidžiasi į gilumą, žiemą įsirausia į dumblą.

Saulažuves mėgsta medžioti plėšrios žuvys, ypač ešeriai ir starkiai.

Paprastoji saulažuvė – Leucaspius delineatus, Верховка, Вівсянка, Moderlieschen, Belica, Able de Heckel.

This Post Has 2 Comments

  1. Brudai jau ju kai prisiveisia tai nei eserai neisgaudo.

  2. Parazitai ne zuvys mano kaime prude uzsiveise tai nieks kitas ir nekimba. Vakare jos megsta pakilt i vandens pavirsiu tai net vanduo verda.

Leave a Reply