Žvejams apie žuvis ir žvejybą

ešerių gaudymas velniu

Žvejyba velniais kažkiek panaši į žvejybą blizgute, tačiau reikia šiek tiek daugiau įgūdžių. Velnią reikia nuleisti ant dugno, tada kilstelt į viršų ir paleist, kad švinas trinktelėtų į dugną. Po to kilstelėti tiek, kad įsitemptų velnio kilpos valas – tada kabliukai slenka makaluodami valu žemyn. Sustojimai tarp kilnojimų turėtų būti tokie, kad per juos kabliukai spėtų nusileisti žemyn. Geriausia (nors ir juokinga) prieš žvejybą visą procesą atlikti ir pasitreniruoti namie – vonioje.

Velnias – tai ne avižėlė, ir kad naujoje eketėje sugautum žuvį, dažniausiai iš pradžių reikia kažkiek paplušėti – kokias penkias minutes daužyti svareliu į dugną, kad prisiviliotum ešerius. Kai ešerių pasikvieti, jie kimba gana dažnai. Eketėje ešeriams aprimus, reikia šalimai gręžti kitą – vos kelių metrų atstumu, ir vėl pakartoti viską iš pradžių. Naujoje eketėje, per dešimt minučių padaužius velnią į dugną ir nieko nepagavus –  ilgiau toje pat vietoje sėdėti neverta. Reikia eiti ir ieškoti. Kartais tam padeda echolotas.

Gaudant velniais, dažniausiai kimba ešeriai, retkarčiais papuola ir sterkas ar lydeka, šoniplauka taip pat susigundo kuoja ar karšis. Ant velnio dažnai užkimba gerokai didesni ešeriai, o tuo tarpu avižėle susigundo mažesni. Žvejojant velniu visas procesas žuvims atrodo natūraliau – uodo trūklio lervos rausiasi iš dumblo ir išlenda į dugno paviršių.

Negalima pasakyti, kad jei ant velnio kimba didesnės žuvys, tai tik juo ir žvejojama. Kauno mariose rytą paprastai geriau kimba kuojos, tada jas geriau gaudyti avižėle, o įdienojus, kokią 11 – 12 valandą, kai šios žuvys aprimsta, imtis velnio.

Kaip kad visi seniai žinome, geriausiai ešeriai kimba per pirmąjį ledą, tada sugaunama ir avižėle, ir velniu. Tačiau būna tokių momentų, kai nekimba ant jokių avižėlių – nei ežeruose, nei mariose. O daug kas randa išsigelbėjimą – velnią. Ir tose vietose, kur niekas nepagauna avižėle, velniu susiviliodavo gražūs ir gana dideli ešeriai.

Tikriausiai niekam ne naujiena, kad ešeriai geriau žiemą kimba šąlant, kai temperatūra minusinė, aukštesnis slėgis, o kai atlydys, oras minkštas, tada geriau kimba vadinamoji balta žuvis – kuojos, karšiai. Be to, įdomiau ieškoti didžiųjų ešerių, o jie laikosi dideliuose – 8 – 10 ir daugiau metrų gyliuose, prie povandeninių kalnų, ir čia meškerioti mažyte avižėle su plonu valu yra gana nepatogu – ji skęsta gana ilgai, dugnas beveik nejaučiamas, ypač jei yra srovė. O žvejojant velniu viskas vyksta greičiau, maloniau ir patikimiau.

Bet kartais pasitaiko, kad ešeriai būna labai vangūs ir nekimba net ir ant ištikimojo velnio. Tokiu atveju galite pabandyti velnią su vienu kabliuku – ant pagrindinio valo užverti vieną kabliuką, viršuje tvirtinti karoliuką, o apačioje rišti tokį patį šviną kaip ir klasikinio velnio.

Leave a Reply

Close Menu