populiariausi

plūdinė

Kuojų žvejyba

kuoja užkiboKuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą įnoringos.

Dažnai keičiasi jų apetitas jaukui. Minta vandens augalų atžalomis, moliuskais, vabzdžių ir vėžiagyvių lervomis.

Kuojos gaudomos lengva plūdine meškere. Geriausias masalas – apsiuva, vienadienės lerva, didmusės vikšras, uodo trūklio lerva, įvairios kirmėlės, tešla, šutintos perlinės kruopos. Stambioms kuojoms – sorų košė, apvirtos bulvės ir šutinti žirniai. Vasarą srovėje gerai ima žalumynus – vandens šilko sruogos (dumbliai).

Žvejojant vidutiniame gylyje, plūdė nedidelė arba paprasčiausias kamščio rutuliukas. Įdomiau žvejoti ilga plūdes, tokia, kuri vandenyje stovi vertikaliai.

Kuoja beveik visaėdė, tačiau dažniausia kimba kai masalas dugne. Kybančio masalo aukščiau, ar paviršiuje kuoja, ypač stambesnė, privengia. Žirnis, duonos gumulėlis, ar šutintas kvietys kuojai gali netikti. O pažįstamas masalas, toks kaip vandens gyvių lervos, bus kaip tik. Apsiuvos lervą, surastą netoli žvejojimo vietos, vienadienės lervą, uodo trūklio lervą, kinivarpą šiuo atveju galima kabinti drąsiai ir laukti puikių rezultatų. Net nedidelėje srovėje šis masalas turėtų sugundyti žuvį, ji įpratusi, kad toki maistą vanduo neša įvairiame gylyje. Svarbiausiai, kad masalas atrodytu natūraliai skęstantis, jei ilgai užsibūna vienoj vietoj, bei nejuda, toks masalas griebiamas kur kas rečiau.

Kuojos kibimas paprastas, plūdė dažniausiai virpteli kartą, dar kartą ir įstrižai sminga gilyn. Reikia nesikarščiuojant, lengvu riešo judesiu pakirsti.  Dažnai, jei nesuskumbama kuojos pakirsti, masalas nuėdamas, ar apgraužiamas ir kuoja pabėga. Greit pakeitus masalą ir užmetus į tą pačią vietą, ta pati kuoja labai dažnai tuojau pat griebia naująjį.

Būna kad staiga kuoja ima ir nustoja kibti. Tuomet reiktų bandyti keisti gylį. Verta pabandyti pakeisti ir masalą. Kuoja baikšti žuvis, tad gali būti, jog žvejui daug judant ar triukšmaujant, kuojos nuplaukė toliau. Tačiau jos neužilgo grįžta. Be to kuojos labai jautrios oro keitimuisi, ir pačios greit keičia gyli. Ramiu, šiltu metu jos gali sudaryti kompaniją raudėms ir drauge medžioti vabzdžius vandens paviršiuje. Atšalus gali visai sulįsti į povandenines slėptuves – po kelmais, krūmais. Kibti tokiu metu beveik nekimba. Gerai ir vienodai kimba po trumpo lietaus arba lengvai krapnojant. Nemėgsta šiaurės ir rytų vėjo.

Dalintis:

  • Google Bookmarks
  • Facebook
  • Twitter
  • LinkedIn
  • Live
  • Yahoo! Bookmarks
  • MySpace
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Mixx
  • MSN Reporter

2 comments to Kuojų žvejyba

Leave a Reply

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas