populiariausi

žuvys

strepetys

strepetysPailga, vidutinio didumo žuvis. Nugara tamsiai pilka, šonai pilkai mėlyni arba gelsvi, pilvas sidabrinės spalvos. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilki, o kiti pelekai gelsvi arba oranžinės spalvos. Nugarinis pelekas atrodo lyg nupjautas, analinio peleko viršūnė dažniausiai išlenkta, uodeginis pelekas ilgas, giliai iškirptas.

Gyvena šiaurinėje ir vidurinėje Europoje, į rytus nuo Pirėnų pusiasalio ir į šiaurę nuo Alpių. Mėgsta švarų, tekantį šaltą vandenį. Gyvena upėse ir upeliuose, kur dugnas žvirgždėtas, smėlėtas arba molingas, užtinkama jų ežeruose, bet dažniausiai tik pratekančiuose.

Strepečių jaunikliai minta vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, augaliniu maistu. Be to, suaugę minta kirmėlėmis, gaudo įkritusius į vandenį vabzdžius. Neršia balandžio – gegužės mėnesiais. Subręsta dvejų – trejų metų amžiaus. Vislumas – 3000 – 17 000 ikrelių. Patinų kūną neršto metu išberia baltos karpos. Dažniausiai užauga iki 20 – 25 cm ilgio ir 200 g svorio, rečiau iki 30 cm ilgio ir 400 g svorio.

Strepečiai yra vikrios baikščios žuvys, plaukioja būreliais, kartais pavieniui. Tai sunkiai pagaunamos žuvys, nes greit pasislepia į žoles. Pradedamas žvejoti pavasarį, nuslūgus potvynio vandeniui, ir žvejojamas iki rudens. Strepetys geriausiai ima masalą nuo rugpjūčio mėnesio. Masalą ima visą dieną, ramiomis saulėtomis dienomis ima kiek silpniau. Minta įkritusiais vabzdžiais vandens paviršiuje ir kiek giliau. Žuvelė judri, upėse mėgsta tokias pat vietas kaip ir šapalas, į ji panaši ir savo įpročiais.

Žvejojamas gana srauniose vietose, žemiau rėvų, kur dugnas smėlėtas, žvirgždėtas ar molėtas, 1 – 2 m gylyje. Esant šiltesniam orui, žvejojamas seklesnėse srauniose vietose, vidutinėje tėkmėje, prie srauto, įtekančio į upę iš elektrinių. Strepetys meškeriojamas museline ir palaidyne, stambūs strepečiai mėgsta gilias vietas prie rėvų ir gaudomi dugnine meškere. Palaidynė imama lengva,masalas ir gaudymo technika tokia pat, kaip ir gaudant kuoją, tačiau masalas turi būti  3 – 5 cm nuo dugno arba riedėti dugnu.  Geriausi masalai – apsiuva, vienadienės lerva, kinivarpa, musė, vabalėliai, žiogas, musės lerva, uodo trūklio lerva, šoniplauka, nedidelės kirmėlės. Žvejojama iš valties, įbridus arba nuo kranto. Gaudant sraunesnėse vietose, patartina užmestą masalą kartkartėmis atsargiai truktelėti. Strepetys dažnai čiumpa mėginantį nuo jo pabėgti masalą. Strepetį galima ir jaukinti.

Strepetys yra atsargus ir greit pasišalina iš įtartinos vietos, todėl gaudant reikia maskuotis, nemosuoti be reikalo kotu, nevaikščioti triukšmingai krantu. Kada vanduo kiek raibuliuoja, strepetys būna mažiau atsargus. Ima masalą greitai ir staigiai, todėl reikia laiku užkirsti. Užkirstas strepetys gana smarkiai priešinasi.

Strepetys – tinkamas masalas daugeliui smulkių ir vidutinių plėšriųjų žuvų: lydekai, ešeriui, starkiui, salačiui, šapalui.

Strepetys – Leuciscus leuciscus, bėgūnas, jelčius, strapanas, Hasel, Common dace, Teib, Jelec europejski, Елец.

Dalintis:

  • Google Bookmarks
  • Facebook
  • Twitter
  • LinkedIn
  • Live
  • Yahoo! Bookmarks
  • MySpace
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Mixx
  • MSN Reporter

Leave a Reply

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas