populiariausi

spiningas

Žuvys ir gamta rudenį

Šiltos, pilkos, tylios, kartais lietingos rudens dienos.. . Retkarčiais dar šypteli už miško besiritinėja saulė, paglosto žemę ilgais auksiniais spinduliais, ir vėl nyku, tylu… Gervės, išsirikiavusios trikampiu, leidžiasi į tolimą kelionę. Kitos, lyg kažko ieškodamos, lyg kažko laukdamos, suka ratu, tvarkosi į gretas prieš tolimą žygį.

Gelstančiuose melduose dar nardo nutukusios antys. Joms nebaisios rudens šalnos. Pažliugusių balučių augmenijoje, pelkėse bei paežerėse susirinko būriai perkūno oželių. Paukščiai, žvėreliai buriuojasi, jausdami ateinančią žiemą. Tik šalnos pakąsti lapai blaškosi kas sau. Daug jų, permirkusių, gula upių dugne, padengdami jį įvairiaspalviu kilimu.

ežeras rudeniopUž eglių, pušų viršūnių kabinėjasi pilkas dangus, sunkūs švininiai debesys. Numetę savo apdarą liko permatomi gojai, sodai, miškai. Seni medžiai jau be lapų, tik jaunieji dar prilaiko vieną kitą rustelėjusį lapelį. Ir lyg tik žvilgterės į mišką žvairu žvilgsniu žemai besislapstanti saulė, rusvu auksu blykteri paskutinis lapelis ir iš lėto siūbuodamas sklendžia žemėn…

Tokiu metu spiningautojams upeliuose nėra kas veikia. Masalas maišosi su plūduriuojančiais lapais ir plėšrūnai nebežino ką stverti – blizgę ar lapą. Be to, neįmanoma net kartelį blizgę žmoniškai pratraukti – kabinėjasi įkyrieji lapai už trišakių.

Tačiau galime pabandyti laimę ežeruose, užtvankose, didelėse upėse: Nemune, Neryje, Šešupėje, Šventojoje ir kt. Ten daug vandens, todėl ir lapai ne taip kliūva.

Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą.

žvejyba rudenį, žvejo kėdėVarlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos lydekos. Meta savo sietuvą ir, atskubėjusios į pakraštį, pasislepia tarp meldų, tykoja neatsargaus varliūkščio. Dabar ir blizgę verta mesti link meldų, o skrituliais žuvaujant, prie trišakio rišti varlę. Kai kurie spiningautojai sėkmingai žvejoja gumine varle.

Kuo arčiau žiema, tuo labiau susirūpinę plėšrūnai – stengiasi daugiau taukų prisiauginti, į storesnius kailinius įsivilkti. Meškeriotojai negali’ praleisti tokios progos. Nors kartais ir stingsta rankos, tačiau verta pažvejoti – rudenį lydekos mėsingos, stiprios, pakliuvusios ant trišakio smarkiai priešinasi.

Ne vien spiningautojams rudenį aukso dienos. Nenuskriausti ir muselininkai. Striksint paskutiniems žiogams, ant dirbtinio dar kimba kiršliai, upėtakiai. Upėtakių žūklei paskutinės dienos – nuo spalio 1d. jų jau nebegaudysime – draudžiama. Ypač rajus tomis dienomis kiršlys. Nardydamas ties slenksčiais, stiprioje srovėje, jis, lyg patrakęs griebia masalą ir, kaip visada, pats užsikerta ant kabliuko. Traukti jį reikia atsargiai, nes, vos stipriau truktelėję, išplėšite iš jo nasrų kabliuką.

Ir dugninių meistrams yra ką veikti. Tuoj tuoj ir pradės kibti vėgėlės – naktinės žuvys. Tos pačios vėgėlės, iš kurių kepenų verdama tokia skani žuvienė.

Rudenį beveik visą dieną žuvys kimba vienodai. Tačiau, vis dėlto, jos ir dabar yra linkusios sočiau užvalgyti rytą, tik ne brėkštant, kaip vasarą, o saulei tekant. Jei diena apsiniaukus, ūkanota, gerai kimba ir vidurdienį, tik vakarop visiškai liaujasi maisto ieškojusios.

Dalintis:

  • Google Bookmarks
  • Facebook
  • Twitter
  • LinkedIn
  • Live
  • Yahoo! Bookmarks
  • MySpace
  • Digg
  • Sphinn
  • del.icio.us
  • Mixx
  • MSN Reporter

Leave a Reply

 

 

 

You can use these HTML tags

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>


Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas