Žvejams apie žuvis ir žvejybą

Baluošų ežeras, Švenčionių rajonas

baluošų ežero batimetrinis planas
baluošų ežero batimetrinis planas
Baluošų ežero batimetrinis žemėlapis
Baluošų ežero batimetrinis žemėlapis

Baluošai telkšo Švenčionių rajone, gražiame, sausais pušynais žaliuojančiame Asvejos regioniniame parke. Ežerą iš visų pusių supa aukšti statūs krantai, kurie net 10 – 15 m pakilę virš vandens horizonto, ištisai apaugę spygliuočiais. Baluošų plotas – 254 ha (ežero baseino plotas – 48 km2), ilgis – 4,1 km, vidutinis plotis – 0,6 km (didžiausias plotis -0,8 km), vidutinis gylis – 12,5 m (didžiausias gylis – 33 m, kitų šaltinių teigimu – 37,5 m), kranto linijos ilgis – 9,8 km. Baluošo ežere yra penkios salos, kurių bendras plotas – 2,4 ha. Baluošai – pratakus ežeras, šiaurinėje jo dalyje iš nedidelio Zverno ežero įteka upelis, o vakarinėje dalyje ištekančiu upeliu Baluošai jungiasi su Asvejos ežeru.

Ežero dubens reljefas (ypač rytinėje dalyje) nelygus, išraižytas gūbrių, sėklių ir duobių. Didžiausios gelmės yra vakarinėje ežero dalyje. Centrinę ežero dalį dengia šviesus dumblas, atabradas bei seklumos apie salas smėlėti. Virš vandens augančių augalų juosta fragmentinė, nutolusi nuo kranto apie 5 – 10 m, vidurinėje ežero dalyje užima iki 50%, galuose – apie 90%. pakraščio linijos. Vyrauja nendrės, rečiau meldai, ežero galuose gausu siauralapių švendrų ir balinių asiūklių. Priedugnio augalai (daugiausia įvairių rūšių plūdės) sudaro beveik ištisą juostą, nusileidžiančią iki 5 – 5,5 m gylio. Vandens skaidrumas vasarą būna apie 3 m.

Baluošai lengvai surandami, prie ežero patogu privažiuoti iš visų Lietuvos regionų. Vilniečiams kelias nepailgs važiuojant per Nemenčinę, Sužionis, Danilavą. Pervažiavus tiltą per Asveją – Baluošų rytinė pakrantė visai čia pat. Kauniečiams ar vykstantiems per Kauną trumpiausias kelias bus važiuojant per Jonavą, Veprius, Širvintas, Giedraičius. Pasiekus Dubingius dar kurį laiką reikia važiuoti keliu, kuris veda į Joniškį. Tiems, kam labiau rūpi ne atstumas, o geri keliai, patartina vykti į Vilnių ir toliau važiuoti vilniečių maršrutu. Vykstantiems iš Panevėžio ar artimų regionų patogiausia važiuoti per Ukmergę, Zelvą, Giedraičius iki Dubingių, toliau keliu, vedančiu į Joniškį. Pusiaukelėje pasukus į dešinę – ežeras čia pat.

Baluošai – žuvingas ežeras ir mėgstamas žvejų. Jis nėra toks slėpiningas kaip jo kaimynė Asveja. Čia gyvena lydekos, starkiai, ešeriai, vėgėlės, unguriai, karšiai, kuojos, plakiai, raudės, karosai, lynai, karpiai, aukšlės, pūgžliai, stintelės bei seliavos ir kitos žuvys.

Baluošai ne kartą buvo įžuvinami peledėmis (1960-1974 m.), bet ar jų išliko, nežinia. Vyrauja karšiai, kuojos, ešeriai ir lydekos, tačiau daugiausia ežere stintelių. Rudenį ir žiemą jų gaudyti vyksta daugybė šį ežerą mėgstančių žvejų. Garsėja ežeras ir stambiais (iki 3 kg) lynais, karosais bei unguriais. Vilniečiai, kurie gaudo karpius, sako, kad nors šių žuvų nėra labai gausu, bet užkimba labai didelės – net 11-20 kg. Didžiausias karpis, svėręs net 21,6 kg, Baluošų ežere buvo sugautas (ir paleistas atgal) 2001 m. rugsėjo 9 d. Dugninės žūklės mėgėjai be didesnio vargo ras patogių pakrančių, kur galės užmesti meškeres. Puikiai prisitaikys ir plūde gaudantys priekrantėse gyvenančias žuvis – lynus, karosus, raudes. Žvejojantys karšius ir ypač spiningavimo aistruoliai turėtų pasirūpinti valtele, tada ir jų žvejyba nebus tuščia.

Komentaruose palik savo atsiliepimą ar papildymą apie šį ežerą.

Žiūrėti žemėlapį

Leave a Reply

Close Menu