populiariausi

Gyslotinis dumblialaiškis

Gyslotinis dumblialaiškis tai dumblialaiškinių šeimos, 10 – 120 cm aukščio, žolinis, daugiametis augalas. Lapai ilgakočiai, kiaušiniški arba plačiai lancetiški, žali, pamatas apskritas arba šiek tiek širdiškas. Žiedynas stambus, iš 5-10 menturių. Vainiklapiai balti, iš išorės rausvi. Vaisiai 2-3 mm ilgio, su negilia vagele. Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis, kurias platina vandens tėkmės ir … Gyslotinis dumblialaiškis – toliau

Paprastoji chlorelė

Paprastoji chlorelė tai žalėsiečių eilės vienaląstis žaliasis dumblis. Ląstelės apvalios arba ovalios, 2-10 mikronų skersmens. Chromtoforas taurelės pavidalo. Branduolys vienas. Atsarginė medžiaga – krakmolas, kartais riebalinis aliejus. Dauginasi tik nelytiniu būdu – nejudriomis sporomis. Augdamos sporos suplėšo motininę ląstelę ir išbyra. Dauginasi labai sparčiai, palankiomis sąlygomis biomasė padvigubėja per keliolika valandų. Auga vandenyje, drėgname dirvožemyje, … Paprastoji chlorelė – toliau

Skėtinis bėžis

Skėtinis bėžis tai bėžinių šeimos žolinis, daugiametis augalas. Šakniastiebis horizontalus, storas, šliaužiantis. Lapų daug, jie pamatinėje skrotelėje, linijiški, mėsingi, iki 25cm ilgio. Stiebas 40-120 cm aukščio, belapis, viršūnėje su stambių rausvų arba baltų žiedų skėčiu. Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Plinta vandens išnešiojamomis sėklomis ir vegetatyviškai – pumpurais. Auga lėtai tekančių ir stovinčių vandens telkinių … Skėtinis bėžis – toliau

Ajeras

Balinis ajeras yra ajerinių (Araceae) šeimos, 50 – 125 cm aukščio, žolinis daugiametis augalas. Šakniastiebis 1,5 – 3 cm skersmens, žalsvai rusvas, šliaužiantis, nariuotas, išsišakojęs, kvapus. Lapai bekočiai, ilgi, blizgantys, prie pagrindo vienas kitą apgaubia, kraštai dažniausiai banguoti. Žiedynai – pailgos smailios burbuolės.
Žydi birželio – liepos mėn.Žiedai smulkūs, dvilyčiai, susitelkę burbuolėmis. Lietuvoje sėklos nesubręsta, dauginasi … Ajeras – toliau

Kaip lengvai nuskusti ešerį

Keli būdai kaip paprasčiau nuskusti ešerius: prismeik ešerio uodegą su šakute prie lentos, patrauk stipriai už galvos, kad trakštelėtų. Peilio smaigaliu ar šakute padaryk kelis įstrižus rėžius per žvynus, ir tada valyk. Legviau? Kitas ešerio valymo … Kaip lengvai nuskusti ešerį – toliau

Kaip žvejoti avižėle

Žūklė avižėle viduržiemį, sausio -vasario mėnesiais labai sėkminga, o pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, poledinėje žūklėje avižėlė tiesiog nepakeičiama. Avižėle žvejojami ešeriai, pūgžliai, karšiai, kuojos, raudės ir kitos … Kaip žvejoti avižėle – toliau

Į žvejybą šaltą žiemos dieną

Štai ir jis tankiame miške nugulęs ežeriūkštis. Vakarų krantas žaižaruoja oranžinio atspalvio purpuru, o priešinga pusė – žaliai melsva, šalta ir nyki. Nėra ko gaišti. Ir gamta nelabai norisi žavėtis tokiame šaltyje. Gręžiame po eketę – čia pat, šešėlyje, netoli meldų. Vos spėjo nulinguoti po ledu sidabrinė blizgutė, kai kažkas stipriai trenkė ir truktelėjo į šoną. Pora judesių ir laimikis ant ledo, čia pat suguža kiti … Į žvejybą šaltą žiemos dieną – toliau

Kada kimba žuvys žiemą

Žiemą ešeriai geriausiai kimba, oro slėgiui esant normaliam. Į blizgę miglotą bei drėgną dieną ešeriai nekreipia dėmesio. Vis dėlto ir žiemą, kaip ir vasarą, geriau kimba pučiant vakarų ar pietų vėjui. Kai pasisuka šiaurės ar rytų vėjas – bergždžias reikalas, žuvis į masalą net dėmesio dažniausiai nekreipia. Šviečiant saulei -geriau kimba, o šąlant – … Kada kimba žuvys žiemą – toliau

Blizgiavimas lapkritį

Lengvai supdamasi valtis slysta pro jau spėjusius paruduoti meldus. Aplink ramu. Tačiau kartkartėmis vanduo tarsi užverda – raibieji ešeriai neduoda ramybės aukšlėms. Užkibęs ant kabliuko toks gražuolis išlenda pasipūtęs, pelekus pašiaušęs, o iš paskos giminaičių būrys vejasi. Tik pastebėję valtį, jie staigiai pasuka į … Blizgiavimas lapkritį – toliau

Kaip gaudyti vėgeles

Labiausiai vėgėlės mėgsta tas vietas, kur į upę ar ežerą įteka šaltiniai. Lyg sustingusi guli vėgėlė ant molėto ar akmenuoto dugno, slėpdamasi už kerplėšos, akmens arba dauboje. Tačiau ji nesnaudžia. Įtempus akis, budriai stebi nakties tamsą: bene nusileis ant dugno naktinis sliekas, pliumptels į vandenį varlė ar priplauks koks užsižiopsojęs gružlys, pūgžlys ar kuoja. Tereikia tik papulti jam į gudruolės kaimynystę, kai vėgėlė, lyg spyruoklė, šoka iš savo slėptuvės ir vargšelis prapuola jos dideliuose nasruose. Tada vėgėlė vėl gula į savo vietą, ir vėl laukia eilinės … Kaip gaudyti vėgeles – toliau

Žuvys ir gamta rudenį

Po pirmųjų šalnų lydeka ir ešerys nulindo giliau – ieško vietos kur reiks žiemoti. Štai kodėl pirmiausia reikia apgaudyti sietuvas, daubas, styrančius vandenyje stambius akmenis. Dabar, rudenį, dar labiau negu vasarą, praverčia balta, besisukanti blizgutė. Apniukusios dienos, tamsus vanduo, ir spindinti, smarkiai virpanti blizgutė gali sužadinti plėšrūnų apetitą. Varlės, po pirmųjų šalnų pašalusios kojas, skuba į vandenį – kur šilčiau. Mėgsta jos dabar riogsoti po valtimis ir kitose jaukiose vietelėse. Nepraleidžia šios progos … Žuvys ir gamta rudenį – toliau

Vartiklės

Ko gero ne vienas iš mūsų pirmą kartą paėmę spiningą į rankas ant jo valo galo pamatėme metalo gabaliuką, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, vadinamas blizge, vasariniam spiningavimui – vartikle. Taip atsitiko ir man, kai prieš gerus 25 metus paėmiau į rankas savo tėvo spiningą. Keletą metų kiek besižvalgydavau po parduotuves rasdavau tik labai viena į … Vartiklės – toliau

Kuojų žvejyba

Kuojos tai bene labiausiai paplitusios žuvys, gyvenančios beveik visuose vandens telkiniuose. Kūnas sidabriškas su tamsia nugarėle, stambios kuojos – aukso spalvos. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, kiti ryškiai raudoni arba oranžiniai. Akių rainelė raudona su tamsesne dėme viršuje. Kuojų pasitaiko sugauti net 45 cm ilgumo ir sveriančių iki 2 kg, o paprastai jos būna 10 – 15 cm ir sveria 100 – 400 g. Kuojos balandžio mėnesį pulkais plaukia iš ežerų į upes. Tuo metu labai ėdrios. Neršia gegužės pirmosiomis dienomis. Išneršusios kimba kiek prasčiau negu balandį. Vasarą … Kuojų žvejyba – toliau

karšis

Karšis mėgsta stovintį arba tik lėtai tekantį vidutinio gilumo vandenį. Lietuvoje yra daugelyje ežerų ir gilesnėse upėse. Tačiau daugiausia karšių yra Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose; čia jie žvejyboje užima vieną iš pirmųjų vietų. Suaugusio karšio pagrindinę ganyklą sudaro vandens baseino dugnas, kur baigiasi vandens augalai ir prasideda turtingas lengvai pūvančių medžiagų dumblas. Tokiose vietose yra daug trūklių, nedidelių kirmėlių ir kitokių gyvūnų. Karšis savo siurbiamuoju žiočių aparatu juos puikiai moka išrankioti iš dumblo, rausdamasis jame iki 10 cm … karšis – toliau

Žuvų kibimo lentelė rugsėjis

Lentelėje rasite pagrindines rugsėjo mėnesį gaudomas žuvų rūšis, kibimo stiprumą, pagrindinius žvejybos būdus ir masalus žuvims … Žuvų kibimo lentelė rugsėjis – toliau

Vėžiavimas

Paprastai vėžiai gaudomi naktį arba vėlai vakare, kai jie iš savo urvų išeina ieškoti maisto. Nors ir žymiai mažiau, bet gilesnėse bei pavėsingose vietose pagaunama ir dienos metu, be to vėžiai būna smulkesni. Daugiausia vėžių pagaunama šiltomis vasaros naktimis. Vėžiai gaudomi pirktiniais ir savadarbiais bučiais. Vėžiai taip pat gaudomi ir ir įvairaus pavidalo samteliais, dar vadinamais vėžiatinkliais, vėžių krepšeliais. Tiek į bučių, tiek į samtelį dedamas mėsos ar žuvies gabalai, paskrudinta ir lupta varlė, dvėsenos, ar … Vėžiavimas – toliau

Balsio ežeras, Vilnius

Dažnas, eidamas prie šio ežero, negalvoja apie žūklę (ypač vasarą), o tikisi pasikaitinti saulutės atokaitoje. Žinoma, puiku įdegti saulėje, pakvėpuoti grynu oru, pajusti sakų aromatą. Tačiau jei nusprendėte pažuvauti ir dar visai arti Vilniaus šis ežeras jums tiks. Anksti atsikėlus, čia galima pažvejoti ir prieš darbą, nekalbant apie vakarą. Kadangi ežeras netoli miesto pagrindinių rajonų, ir yra geras susisiekimas, Balsio ežere vasaros laikotarpiu atvažiuoja daug … Balsio ežeras, Vilnius – toliau

Paprastas kabliuko rišimo mazgas

Norint ištraukti žuvį, neužtenka turėti meškerę, nusipirkti įmantrų kabliuką, reikia jį mokėti tinkamai pririšti. Mažai žvejojantys dažniausiai kabliukus mazgo taip kaip užsirišinėja batus. Šitokie mazgai atsiriša net nespėjus užmesti meškerės, o jei ir supinamas tvirtesnis, tai žuviai griebus masalą jis tiesiog išslysta. Tad einant žvejoti reiktų bent kelias minutes skirti mokslui ir išmokti rišti paprasčiausius kabliuko rišimo mazgus. Yra keli gana paprasti kabliukų rišimo mazgai, tvirti, naudojami tiek pradedančiųjų tiek ir patyrusių … Paprastas kabliuko rišimo mazgas – toliau

Puslapis 1 iš 15123456710...senesni »

Hey.lt - Nemokamas lankytoj skaitliukas